užkrauti

užkrauti
užkráuti 1. tr. N uždėti ant ko: Užkráuk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius ant rankų Žem. | prk.: Per metus buvau pirmininku, dabar kitą didesnį poną ant mano galvos užkrovė Žem. Jei mane žavinsite, nekaltą kraują ant savęs užkrausite CII586. | refl. tr.: Užsikrauti ką ant pečių K. Jis eglę baisiausią užsikrovė ir važiuoja Klvr. Šiandien tas pats garlaivis vėl per daug užsikrovė V.Kudir. | prk.: Ji ir nemanė sau užsikrauti panašlusios dukters rš. Užsikrovė mūsų kančias CII463. 2. tr. prk. uždėti, įpareigoti: Jam užkráuta daug pareigų BŽ61. Užkrovė visokiausių tų mokesnių, nė išsimokėti nebėr modos Vvr. Nepaskubai vienur nuvažiuoti, jau, veizėk, kitur užkróvė (įsakė, varė, liepė) Vvr. Jam užkrovė dar penkias dienas turmos Ėr. Yra nemaža tokių šeimų, ant kurių pečių karas užkrovė visus, kiek tik yra, bandymus rš. Argi galima mano senai gerklei užkrauti tokį darbą! rš. 3. tr. prk. gausiai uždėti, užtepti, užbarstyti ir pan.: Palauk, aš tau sviesto užkrausiu [ant pyrago]! Žem. Rugiai nenukertami, kad zuparo užkrauni Šts. Užkrovė begaliniai sniego – nebgal nė medžio parsivežti Dr. | Kišenes užkrovė (prisiuvo) kaip lakunkas (dideles, atvėpusias) Šts. | Notaras riebų antspaudą užkrovė T.Tilv. 4. tr. uždėti kuo, kad nebūtų matyti, užgriozdoti, uždengti: Užkrauk rugius su vasarojumi J. Rugius avižomis užkrovė B. Kaip aš galėjau iš rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avižomis užkrovė A.Vien. | prk.: Iš rytų pusės kupetuoti debesys užkrovė padangę ir išpuošė ją kalnais ir visokiais kloniais V.Piet. | refl.: Niekur nerandu šakių, gal šienu ažsikrovė Ds. 5. tr. uždaryti praėjimą uždedant kuo: Bitės užkrauja skylikę pas laktelę, ir užtrokšta rš. Kliudęs važiuoti viešais keliais, užkraudamas juos, yra baudžiamas rš. 6. tr. kraunant užimti vietą: Ažkróvei visą klaimą rugiais, kur dabar vasarojų dėsi? Ds. Eik, žiūrėk, pilną aruodą verpstėm ažkroviau – ė tu vis man kauliji ažu neverpimą BsPII253–254. 7. tr. nukrauti: Užkrovei vežimą lyg aitvarą (didelį, aukštą) Skr. Užkrovė tris gerus vežimus BsMtI117. 8. tr. užtaisyti (šaunamąjį ginklą): Užkrauju pūčką R236. Pūčką paprovyti, užkrauti, prikrauti KII2. 9. intr. užduoti, smogti mušant: Užkroviau į zūbas, bulvę neluptą apgniaužęs Šts. Ką ten padarysi, jei iš netyčių užkráus Šll. \ krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; iškrauti; nukrauti; pakrauti; perkrauti; prakrauti; prikrauti; sukrauti; užkrauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užkrauti — užkráuti vksm. Maišùs užkróvė ant veži̇̀mo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užversti — užver̃sti, užver̃čia (ùžverčia), ùžvertė 1. tr. pargriauti, parmesti: Ėmė muštis, tik pamačiau – Juozas jį i ùžvertė patvory Upt. Kareivis užvertė pavargėlį ir atėmė duoną ir pinigus LMD(Rz). ^ Mažas kelmelis, o užverta vežimą S.Dauk. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • uždėti — uždėti, ùždeda, uždėjo 1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždėti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždėk ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždėk [pašaro] Up. Da uždėk malkų, tegul dega… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkriauti — 1. žr. užkrauti 5: Užkriovė, užrioglino taką – negali nė pareiti (pereiti) Rs. 2. žr. užkrauti 9: Užkriauk jam gerai per galvą, tai kitą kartą nebelįs Krp. kriauti; apkriauti; įkriauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkrovimas — užkrovìmas sm. (2) 1. → užkrauti 2: Tasai užkrovimas ant šeimininkų per didelės atsakomybės turėjo labai žalingų pasekmių rš. | refl. J. 2. → užkrauti 8: Kulkosvaidžiai buvo su lėkštiniais užkrovimais rš. krovimas; apkrovimas; atkrovimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkrauti — (dial.) tr. 1. ant viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti S.Dauk. 2. prk. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius A1884,361. krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antrioglinti — antriõglinti (ž.) tr. menk. užkrauti, uždėti ką griozdišką: Ko čia antriõglinai ant viršaus tą kerėplą! Brs. rioglinti; antrioglinti; atrioglinti; įrioglinti; išrioglinti; nurioglinti; parioglinti; parrioglinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrauti — tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkroviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkrovė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrauti — tr. 1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius rš. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų] M.Valanč. 2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkrauk šalinę šienui Ds. 3. atidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”